Tik prieš penkiolika minučių grįžau iš Klaipėdos. Dar jaučiu kojų pirštų galiukuose šaltį, žandai įraudę, o nugara šiurpsta šiltoms rankoms ją palietus. Įsitaisiau naują ritualą: pasibaigus gidų kursams eiti iki stoties pėsčiomis per pusę Klaipėdos. Nors šiandien oras toks, kai kaip sakoma, šuns geras šeimininkas nevaro į lauką, vis tiek pėdinu beveik meditaciniu ritmu. Po kojomis girgžda pasakiškai gražus sniegas – šįvakar jis labai panašus į žuvies sidabrinius žvynus. Šiltose kavinėse klega draugų būreliai, o mano rankoje karštas karamelinės macchiato puodelis. Džiaugiuosi, kad batų padai slidūs (kita gal mintyse tylutėliai keiktųsi), todėl galiu eiti pasislydinėdama kaip vaikas. Kaukia vėjas, plaiksto mano raudono palto skvernus – jaučiuosi panaši į Kalėdų Senelį. Šalia stoties gėriuosi gražiausiu man Klaipėdoje pastatu, neogotikiniu restauruotu kažkokios šeimos lizdeliu. Taip jaukiai dega ten šviesa, o kieme akį traukia didžiulė tvarkingai sukrautų maklų stirta. Tokią taisyklingai apvalią turbūt menas sudėti. Įlekiu į stotį sušąlusi į ragą, degančiais žandais, medinėm kojom ir labai geros nuotaikos, čiumpu glėbį mandarinų su visais lapais ir Palangon… Trumpesnė meditacinio ėjimo versija atliekama nuo stoties iki namų, kuriuose jau laukia… Manęs ir leidimo suvalgyti paskutinį super duper skanų mini sūrpyragį.
Paruošimas:
- Orkaitę įkaitinam iki 170 C. Imam 4 – 5 ramekinus, dugną išklojam iš kepimo popieriaus iškirptais skrituliais. Patepam aliejumi, neužmirštam šonų.
- Viską gerai išmaišom, kad neliktų gumuliukų. Paskirstom tolygiai į ramekinus, dedam ant skardos ir į pečių, t.y. orkaitę. Kepam apie 40 – 60 minučių arba kol viršus gražiai pageltonuos ir vos vos paruduos. Neišsigąstam, jei labai išsipučia mūsų pyragiukai, vėsdami jie susileis. Ataušiname orkaitėje pravėrę dureles.
Valgom kambario temperatūros su uogiene arba be nieko, nes skonis ir taip dieviškas.
